Sinefilas

Filmų pajamos. 1986 - 2007 metai.

Fantastiškas grafikas.

“Kalnelio” plotis - kiek laiko buvo rodomas. Aukštis - kiek surinko per savaitę, o spalva - kiek surinko pinigų iš viso.

-NY Times

Rodyk draugams

Per tris valandas filmo galima parodyti epochą. Per pusantros valandos galima aprėpti žmogaus gyvenimą. Vienas serialo sezonas gali rodyti tai, kas truko tik vieną parą.

Ar įmanoma vieną valandą rodyti tai, kas trunka tik vieną minutę?

Rodyk draugams

Jeigu ką nors žeidžia mongoliški žodžiai rusiškame tekste, arba norisi paantrinti debiliškai mūsų žiniasklaidai ir pakniaukti apie rasizmą, tai gali eiti на хуй.

“Блин, джо данте был пиздатый дядька.

он трудился на роджера кормана, делал для него трейлеры к фильмам. а корман — это пиздец и холокост. снимал и продюсировал по сто фильмов за год, все были трэшак просто невъебенный. ну ваще, в общем.
а хуй же ясно, как делать трейлеры к такой параше. но вот, блять, еси их ваще не делать — никто фильм смотреть не пойдет.

и что придумал джо данте. он спиздил из какого-то фильма кадр, в котором взрывается вертолет и стал хуячить его ваще во все трейлеры подряд. типа лезут пришельцы из воды в резиновых костюмах — пиздык, взрывается вертолет! идут динозавры из пенопласта и папье-маше — пиздык, взрывается вертолет! где-то на марсе, блять, бродят астронавты, собирают камни какие-то и прочую херь — пиздык! взрывается вертолет!

зрители охуевали и шли посмотреть фильм, чоб понять, нахуй там ваще вертолет.”

- Nežinomas autorius

Rodyk draugams

Kažkada seniai seniai, galaktikoje toli toli…

Buvo toks mažas robotukas Wall•e aka Volis. Jis buvo vienas iš tų, kurie turėjo sutvarkyti Žemę aka Savartyną. 700 metų vargšas dirbo ir “prisidirbo”. Kas jam tiksliai atsitiko istorija (bent jau kol kas) nutyli, tačiau jis įsigijo esminį dalyką - asmenybę.

Taip ir prasideda naujas Pixaro šedevras Wall•e. Kuo iš karto nuperka - simpatišku personažu. Robotuko įgarsinimas, animacija - viskas yra mažų mažiausiai miela.

      Filmukai ir vijokliai (Youtube kokybės neužtenka).

Tai bus, berods, aštuntas Pixar animacinis filmas. Iš pirmo žvilgsnio jis toks pat kaip kiti. Linksmas, kupinas nuotykių animukas visai šeimai. Yra vienas “bet”.

Animaciniai filmai pasižymi tuo, jog pagrindiniai jų žiūrovai, vaikai, nėra įgudę kalbose apskritai, o kuo jaunesnis, tuo lengviau, kaip komunikacijos priemonę priima plikas emocijas, judesį. Žodžiu vaikų kalba yra kur kas paprastesnė ir tuo pačiu sudėtingesnė, nei suaugusiųjų. Nesupraskit neteisingai Wall•e bus ir kalbų, tačiau didžioji dalis tiesioginės komunikacijos vyks vaizdu.

Taigi Pixar animatorių laukė neeilinė užduotis sukurti paprastą, mielą, gal netgi kiek primityvų personažą, kuris tuo pat metu būtų ir super mielas ir nerealiai išraiškingas. Jokių abejonių nėra - jiems tai pavyko.

Kažkuo primena Sony Rolly:

Rodyk draugams

        

Užsilenkė mano Wacom'as. Nusprendžiau dievo į medį nevaryti, todėl šiandien nedirbu. Nusprendžiau pasižiūrėti kaip veikia Skyneto ITV. Prastas servisas. Grynai Penkių Kontinentų produktas - jeigu kur reikia daugiau nei technologijos, tai jiems sugalvoti per sunku. Vėlgi ne apie tai.

Apie America's Got Talent (AGT), Oliverio šou ir Брат 2. Kas tarp jų bendro? Visi trys adekvatūs pramoginiai produktai, jeigu nieko geriau už TV tuo momentu nėra. Aišku parduodami skirtingais būdais.

Taigi žiūriu aš AGT. Seksi mergytė gimnastė šaudo iš lanko stovėdama ant rankų, o tą mirtiną įnagį valdydama pėdomis. Absoliučiai cool ir unfuckingbelievable.

Po jos į sceną išeina dvimetrinis bičas, kuris primena dar “nepripūstą” Triple H. Koks jo talentas nesupratau, bet bičas pademonstravo numerį, kuris vadinasi “Mazochistų tango”. Esmė tokia: Jis dainuoja (gana prastai), šoka (tango žinoma), o šokio metu demonstruoja tokius dalykus kaip plakimas rimbu, vaikščiojimas ant stiklo šukių, gulėjimas ant vinių prikaltos lentos ir pan. Viskas gal ir nieko, turėtų būti skanu. Pasirodymas originalus, kai kuriems žmonėms netgi šokiruojantis. Teisėjai bičą linčiuoja. Kame kampas?

Viskas pateikime.

Aš apskritai mėgstu šou apie maistą, jo darymą ir visus kitus dalykus susijusius su maistu. Mėgstu jį gaminti ir mėgstu žiūrėti, kaip jį gamina kiti. Mėgstu valgyti kitų pagamintą maistą ir visada ragauju viską, kas atrodo valgoma. Kai žiūri Oliverio šou gauni kur kas daugiau nei paprastą laidą apie maisto gamybą. “Aukštoji” kulinarija ir taip ribojasi su menu, tačiau Oliveris savo energija ir svarbiausia nerealiai išraiškinga kūno kalba iš savo laidos padaro tikrą šou. Mūsų nupintę Robertai su savo “zekinėm” tatuituotėm ir gruzinai, kurie realiai nieko nesugeba atrodo blogiau nei apgailėtinai. Panašiai atrodytų gimtadienio torto pjaustymas kirviu.

Taigi kur to “mazochistinio tango” problema? Visas talentas ir originalumas nueina per niek, jeigu nesugebi suvokti paprastos tiesos: net ir bjauriausio skonio maistas gali atrodyti patraukliai (McDonaldo poligrafija), o skanus - šlykščiai (kad ir lietuviški vėdarai). Svarbu galvoti ką darai. Vaikinas šoka, dainuoja, rodo jogų vertus “bajerius” ir viskas viename, tačiau… dainuoja taip, kaip jam atrodo, nors ir į taktą. Šokis atrodo normaliai, nes surepetuota, o ir pats vaikinukas visai figuringas. Na, o “mazochistiniai” elementai irgi tvarkoj. Tik vat bėda, kad mes visa tai matę jau prieš tai. Atskirai, ne kartu. Taigi reikia viską sujungti į vientisą dramatišką pasirodymą. Pas jį to nėra ir blogiausia, jog bičas to nesupranta. To jam nepasako ir teisėjai. Tiesiog pasako, kad “prastai” ir 1 mln. prizo nevertas - reikia kažko “daugiau”. Bičiukas susinervina ir klausia, ko jiems dar reikia? Daugiau? Pašokinėja ant stiklo šukių, tarsi sakydamas: “Nu va - žiūrėkit! Taigi šokiruoti aš tai moku!” Visai ne tai. Copperfieldas karjerą padarą ne tik dėl genialių triukų, bet dar ir dėl to, kad juos sugebėjo pateikti, kaip kažką iš tiesų stebuklingo (čia teisinga nuoroda).

“Gerai, o prie ko čia Брат 2?” Labai geras garso takelis.

Rodyk draugams

Dėmesio: jeigu Jus žeidžia nenormatyvinė leksika, tai galite toliau nebeskaityti ir eiti на хуй.

Jau prieš kelis menesius, kartu su visu likusiu pasauliu, lietuvos sinefilai žiūrėjo John Rambo aka Rambo IV. Vienas skirtumas: jie - kine, mes - kinosalėse filmuotas, “užmuštas” kopijas. Atėjo laikas ir Lietuvai “pasipremjeruoti”. Kodėl viena ar kita filmų platinimo (distribucijos) grandis yra dalbajobai ir mūsų premjeros vyksta po kelių mėnesių - kita kalba. Taigi nusprendėm su draugais užsukti į kožno mužiko numylėtą Akropolį ir pasimėgauti filmu taip, kaip privalu.

Nekalbėsiu apie tai, kad Forum Cinemas apipiso ir nusuko vieną bilietą (akcija: perki penkis - šeštas nemokamai), nes tai, kad jie biurokratijoj ir moksliniam marketinge paskendę dusnos visiem aišku.

Susėdam pustuštėj salėj. Laukiam kol parodys kokį nors akiai mielą naują Indianos vijoklį ir ką aš matau? Ogi į salę įeina du bičeliai (abiem po 30+) ir atsiveda vaiką… kokių 6-7 metų. Aš naturaliai ахуел.

Visų pirma: ką, блядь, veikia pacukas-konferansjė? Filmas N-16, nors realiai nusipelno “S”, kurio aišku negaus, nes tada platintojai verktų. Kaip jis gali įleisti tokio amžiaus vaiką į tokį filmą? Bilietėlius patikrino, o visa kita - pofig.

Antra: ką sau mastė tie du pedofilai? Žmonos nėra namie, reikia pasiimt savo šiknatrynį partnerį ir eit pažiūrėti naujo Rambo? Aišku vaiko nepaliksi namie… dar ims kas netyčia išgasdins ar kas šiaip atsitiks. Žodžiu geriau atsivesti parodyti Rambo. Girdžiu, kaip kažkoks mudakas sako: “O koks tavo reikalas?” Trumpas epizodas. Mano draugo žmona - mokytoja. Jos auklėtiniai trečiokai mokyklos kieme užmušė katę, kažkas matė, pakvietė mokytoją. Jos pareiga yra paskambinti tų daunų tėvams ir pasakyti. Paskambina vieno iš tų vaikų tėvui ar tai motinai, o jis/ji atsako taip: “Katę užmušė? Taigi ne žmongų! Koks jūsų reikalas? Kam čia skambinat.” Tai vat, блядь, kai kitą kartą tie dauneliai sužalos kieno nors, pvz.: mano, vaiką - kieno tai bus reikalas?

Jeigu šitą tekstą skaito marsiečiai, tai jiems respektas, kad išmoko lietuvių kalbą, bet jie gali ir nežinoti apie ką tas Rambo IV. Ogi - pats žiauriausias ir realistiškiausias (karo baisumų ir sužalojimų prasme) veiksmo filmas, kino istorijoje.

O gal šiais laikais vaikams galima rodyti žmogaus žarnas, vaikščiojimą per kraujo balas, rankų, kojų, galvų kapojimus, sprogimo ištaškomus žmones, vaikų žudymą, moterų prievartavimus, paklaikusias birmiečio akis, kai jam plikomis rankomis perplėšiama gerklė ir t.t. Gal tai, блядь, šiuolaikinės auklėjimo normos?

Rodyk draugams

1. Californication

2. House MD

3. Dexter

4. Brotherhood

5. Shameless

6. CSI: NY

7. CSI: Las Vegas 

8. Heroes

9. CSI: Miami

10. Prison break

Californication be jokios abejonės savaitės atradimas. Gaila, jog sitkomo formatas ir 12 serijų pirmame sezone neleis juo pasidžiaugti ilgėliau. Kolkas džiugiai ryju ir apitetitas nemažėja. House į antrą vietą nukrito tik todėl, kad pro šalį skrenda Californication. Žinau, kad daktariūkštis mano favoritas dar ilgam. Po pirmo sezono sėkmės, Dexter scenaristus užgulė sunki našta - rasti žudikui maniakui naują kryptį. Kažkoks debiliukas bando šį serialą paversti policine drama. Nu atsiprašau… prašom grįžkit  ten  iš kur išėjot - šansų dar turit!

Brotherhood ketvirtoj vietoj todėl, kad ten mažoka veiksmo, nors šiaip viskas tvarkoje: intriga yra, keli siužetiniai vingiai yra, nekenčiami personažai yra, mylimi personažai yra - viskas vietoj. Tik prieskonių ant kepsnio prašom ir bus superinis steikas. Dėkui!

Shameless - turbo anglų serialas. Tokio amerikiečiai sukurti negali, nes ten kūryba užsiima tik amerikietiškos svajonės kūdikiai. Trumpai - alkoholiko ir lezbietės vaikai stengiasi sudurti galą su galu. Komedija ar drama? Ne - gyvenimiškas serialas! Penktoje vietoje tik todėl, kadangi aš esu išlepintas holivudinės produkcijos vartotojas. Jeigu nebijot britų prastuomenės slengo - sunku rasti kažką kokybiškesnio.

Visi tope esantįs CSI.. užpildo tuštumą. Pirmieji keli sezonai iš Las Vegaso buvo idealūs. Niujorkas - dar geriau, o trečio sezono finalas - na tiesiog veiksmo filmų pažiba. Miamis - pasimetė tarp fantastikos ir  kostiuminės dramos žanro.  Turbūt paskutinis sezonas, kurių aš žiūriu.

Heroes - pirmo sezono pradžia - super. Viskas šviežia ir skanu. Kuo toliau tuo labiau aišku, kad supermenų armijos suvaldyti neįmanoma, taigi scenarijaus vingiai pradeda strigti ir maišyti vieni kitiems. Gaila žinoma, bet greitai jį galiu nustoti žiūrėjęs.

Paskutinėj vietoj - Prison Break, kuris gali pretenduoti į “buvau nerealus serialas, bet dabar niekas nežino ką turėtų rodyti, tai bando rodyt bele ką”  apdovanojimą. Nugalėtų. Drąsiai.  Šešta bei septinta trečio sezono  dalys buvo apgailėtinos. Klaidos, nelogiškumai, galų gale paprasčiausiai neįtikimi įvykiai ir poelgiai sugriovė viską, kas buvo pastatyta per paskuniuosius du metus. Tikiuosi Prison Break numirs jau šį sezoną.

Ko laukiu:

1. Rescue Me

2. The Shield

3. Rome

4. Jericho

5. Lost

Kai pasirodįs naujas Rescue me sezonas - garantuotai atsisės į mano topo viršūnę, kaip beje ir The Shield. Rome - istorinis serialas, kurį įmanoma žiūrėti, kaip pramoginį. Tik dėl to. Visviena laukiu. Jericho.. net sunku kažką ir pasakyti. Kol veiksmas fiksavosi vien miestelio viduje - buvo puiku, bet kai pradėjo vis daugiau rodyti to, kas anapus - nušoko nuo savo vėžių. Naujas sezonas gali būti visai prastas, kaip kad atsitiko Prison Break, nors vilties visada yra. Lost laukiu tik todėl, kad jau per daug ilgai jį žiūriu ir marazmas jau nebe toks atstumiantis. Pripratau matyt, nors mano manymu tai blogiausias tarp visų “prime timinių” serialų. Manau planavo serialą užbaigti per tris sezonus, bet kai jis taip išpopuliarėjo liepė atskiesti scenarijų didele “kas čia per šūdas?” nesąmonių doze ir viską užvožti - “kuo daugiau mįslių užduodi, tuo greičiau pamiršta laukti atsakymų į senąsias” dangčiu.

Rodyk draugams

S04E06 “Whatever it takes”

Žinot kuo puikus žmogaus protas? Tuo, kad savo grynąja forma nėra nuspėjamas. Šiuo atveju - House scenaristai tikriausiai nesiruošia streikuoti, nes Fox buhalteriai jiems išsiuntinėja labai storus čekius. Jeigu pirmuose trijuose sezonuose serialas sėdėjo rėmuose, tai ketvirtame scenarijaus vingiai kaip iš gardo paleisti. Kuo pavyzdžiui visai nebepasižymi Prison Break. Ten situacija kitokia - fantastikos elementais ir nelogiškumais aplipdyta šeimyninė drama, kur pagrindinės piktosios pamotės vaidmuo atiteko karštai brunetei. Meksikietiška melodrama. Apie Prison Break - kitą kartą.

Žodžiu…House'as. Mane visada erzindavo hiperseksualios blondinės vaidinančios raketų inžinieres arba ką nors panašaus. Ne, ne tiesiog simpatiškos kaimynės iš “anos” laiptinės, o tikros Milano podiumų karalienės ant 10 cm kablų. Kai prie viso to pridedam dar ir šnipus, slaptas agentūras ir visa šita “anturažą” perkelia i pagrindinį vaidmenį - nelaiko nervai. Tai va… Ką norėjau pasakyti? Tai, kad Housas gydo CŽV agentą į kurį pasikėsino kažkokie boliviečiai. Jį skraidina malūnsparniu į Lenglį (CŽV būstinė), o ten pasitinka tikra lėlė dr. Terzi, kurią vaidina Michael Michele. Ji - CŽV dirbanti gydytoja. Malonu tai, jog absurdiškai nerealus chamas Housas sukuria tokią atmosferą, kad į tie du dalykai kurie erzina visai nebe erzina. House toks įtikinamai “padėjęs”, jog eilinį kartą mintyse pradedi ploti jo genialumui, kai jis išgirdęs, jog pacientas byra į gabalus tepasako: “Cool.” Mumyse glūdinti antropomorfinė mirties baimė nugalima vien to, jog tas žmogus gali sau leisti neigti mirtį. Jis aukščiau mirties. Jis įkūnija mūsų troškimą būti nemirtingais, o gal greičiau numarina baimę, jog po to nieko nebėra. Mums paprasčiausiai nebereikia bijoti, nes jeigu yra Housas - yra viltis. Nenuostabu, jog daktarė Terzi įsitraukia į flirtą ir galų gale atsiduoda Housui, bet ne taip, kaip mes norėtume. Į lovą su juo neatsigula (taip realybėje nebūna), nes tada serialas pereitų į tai, ką šiais laikais matom Prison Break. Ne, serijos pabaigoje ji nusprendžia priimti House pasiūlymą (jis juokavo) dirbti jo komandoje. Ji nerealiai suintriguota. Mes irgi. Kas dabar bus su vargše Trylikta? Ji gerokai karštesnė mažulė už Cameron, tačiau toli gražu neprilygsta daktarei Terzi, šalia kurios Trylikta atrodo, kaip penkiolikmetė. Ne tas lygis, sutinku. Žiūrėsim toliau. House kolkas Nr. 1 serialas, kurio kokybė kyla kasmet. Panašiai kaip Sopranai, tik čia reikia daugiau mastyti.

Rodyk draugams

Formatas: vienas sezonas, 13 serijų (2005 m.)

Kūrėjai:Steven Bochco, Chris Gerolmo

“The tragedy here is, we're savages. We're thrilled to kill each
other. We're monsters and war is what unmasks us. But there's kind of
honor in it, too. A kind of grace. I guess if I'm a monster, it's my
privilege to be one.” - eilinis Frenkas Damfis.

Šią vasarą/rudenį teko peržiūrėti daug gerų serialų ir labai mažai gerų pilnametražių filmų. Nemanau, kad Holivudas “pagamino” mažiau nei paprastai. Tikriausiai pasikeitė mano skonis, o TV produkcija pakilo į tikras aukštumas. Serialų, kuriuos verta žiūrėti jau nebe keletas, o keliolika. Žinoma, beveik visus juos teks parsisiųsti nelegaliai, tačiau tokios mūsų rinkos realijos.

Ką tik baigiau žiūrėti paskutinę Over There seriją. Tai karinis serialas, apie Irako konflikto dalyvius bei jų artimuosius. Labai sunku rašyti, nes tai kontraversiškas serialas. Jis vienu metu puikus, o tuo pat metu beviltiškas. Daugiausiai dėl to, kad jame nėra heroizmo, geros pabaigos ir vilties.

Irako veteranams šis serialas per daug heroiškas, o paprastam žiūrovui - per daug realus. Stambiu planu rodomas vaiko lavonas - ne kiekvienam “įkandamas” vaizdas. Jis pilkas, paprastas, skaudus kaip vergų dainuojamas bliuzas, dažnai nemalonus morališkai ir niekada neleidžiantis atsipalaiduoti.

Kiekviena Over There dalis - prieš tai buvusios tęsinys, o tuo pačiu parodo vieną epizodą iš kareivių kasdienybės. Pirmose serijose daugiau karinių veiksmų, vėliau artėjant prie kulminacijos daugiau kvestionuojama moralinė mūsų poelgių pusė, kareivio ištikimybės šaliai, įsitikinimams ir šeimai problema bei ateities ir, žinoma, gyvenimo prasmės paieškos. Nors tiesą sakant civilių gyvenimo galėtų ir nerodyti, tai kiekvieną kartą trukdo iki galo įsijausti į tai, ką jaučia tie žmonės gyvenimą matantys per karabino taikiklį.

Gaila, jog Bochko teko sukurti tik vieną sezoną. Vienas geriausių serialų, kuriuos pastaruoju metu teko pamatyti. Savo dramatizmu, efektais ir užmojais jis neprilygsta Band of Brothers, bet tai šiek tiek kitoks, nerajaniškas karas. Nufilmuotas ala dokumentinis filmas: kamera ant peties ir stambūs “drebantys” kadrai. Nesitikėkit Mooriško politinio chamiškumo ar komentarų gilumo - tai pramoginis serialas, tačiau žmogaus gyvybės kaina ir pinigai visgi priešpastatomi  paskutinės dalies pabaigoje. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl serialas tyliai perėjo į DVD formatą ir nesulauks tęsinio - politikai ir Holivudas visada turėjo apie ką pasikalbėti.

Jeigu turit galimybę - būtinai pažiūrėkit Over There.

Rodyk draugams

Pliki faktai:

• Pasak „Internet Filter Review“, pornografijos pramonės pajamos yra didesnės, nei „Microsoft“, „Google“, „Amazon“, „eBay“, „Yahoo“, „Apple“, „Netflix“ ir „EarthLink“ kartu paėmus. 2006 m. jos sudarė 97,06 mlrd. JAV dol.


• Internete pornografiją žiūri 42,7 proc. visų interneto vartotojų.


• Lietuva užima 10 vietą pasaulyje pagal interneto vartotojų paieškos sistemose naudojamą raktažodį „porn“.


• „Internet Filter Review“ duomenimis, pornografija oficialiai uždrausta Saudo Arabijoje, Irane, Sirijoje, Bachreine, Egipte, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite, Malaizijoje, Indonezijoje, Singapūre, Kenijoje, Indijoje, Kuboje ir Kinijoje. Tačiau pastebima, kad šiose šalyse domėjimasis internetine pornografija kur kas didesnis.


• 70 proc. moterų neatskleidžia, ką mėgsta veikti internete. 17 proc. moterų kovoja su priklausomybe nuo pornografijos. 13 proc. moterų žiūri pornografiją darbo vietoje. Kiekvieną mėnesį suaugusiems skirtose svetainėse lankosi 9,4 mln. moterų.

Kas uždrausta - tas saldu, porno valdo daugiau nei jūs manėt, lietuviai vieni iš pirmaujančių, moterys žiūri porno ir net kovoja su priklausomybe, o davatkų valdžia ją draudžia. Nesuprantu kodėl. Lengviau uždrausti nei reguliuoti?

Rodyk draugams